Sako su draugais ir giminėmis verslo nedaryk – tikrai susipyksi.
Kažkaip analizuoju ir galvoju, iš kur čia tokie patarimai randasi. Iš esmės, iš kurios pusės pažiūrėsi. Jei tau gera leisti laiką su tais žmonėmis, žiūrit į viską panašia kryptimi, taip pat gera svajoti bei kurti naujas idėjas, tuomet su tokiais žmonėmis ir reikia tas idėjas ir svajones įgyvendinti? Juk dviese, keturiese – kur kas lengviau!
Aš vietom pedantė, užsižaidžiu. Kartais sunkiau gebu priimti sprendimus, bet jei jau įsitraukiu, tai visa širdim. Dovilė – raketa, greitesnių už ją neva nėra. Nu bet tarkim, kai užsidega, tai jau jai reikia čia ir dabar. Su šia jos savybe, viskas vyksta kur kas greičiau. Andrius – statybų guru, braižo jis tam savo AutoCade viską, ką tik sugalvojam. Kęstas – tylusis inžinierius. Prigalvoja įvairių sprendimų, kaip ką efektyviau ar sumaniau padaryti. Visi esam be galo skirtingi, tikrai sudėtinga būna kartais susitarti, nuomonių daug, užknisam vienas kitą dažnai, bet pailsim, pabūnam su savimi ir vėl pirmyn.
Bet galvoju, kad esmių esmė versle ir visose veiklose yra stipri draugystė. Nėra draugystės, nėra nieko. Tai va taip ir patylime visi kartu. Nusileidžiam vieni kitiems paskui taip ir gimsta naujos idėjos, kurios viena už kitą didesnės.
Gintarė.
